Liria si shprehje universale e njeriut eshte e pandalshme

Share

Kleandra
♫ Anėtar/e ♫
♫ Anėtar/e ♫

<b>Shteti</b> Shteti: Shqipėria
<b>Gjinia</b> Gjinia: Female
<b>Antarėsimi</b> Antarėsimi: 24/11/2009
<b>Nr i postimeve</b> Nr i postimeve: 3302
<b>Pikėt</b> Pikėt: 6931
<b>Votat</b> Votat: 33

Buzqeshje Liria si shprehje universale e njeriut eshte e pandalshme

Mesazh nga Kleandra prej 10/5/2010, 18:46

Nga Adnan Abrashi



Jeta ėshtė njė rrjedhojė e


pėrjetimit
ekzistencial qė i


nėnshtrohet procesit evolutiv tė
transformimit
tė pandėrprerė kah e pėrsosura e pėrhershme. Shprehja e
tėrėsisė sė
kėtij procesi universal evolutiv dhe transformues quhet
qenėsi.
Ose, ndryshe, realiteti i ekzistencial nė nivelin material. Ky
realitet
nė Univers ėshtė i pėrfaqėsuar pėrmes formave tė ndryshme
strukturale:
botės minerale, bimore, shtazore dhe qenies mė tė pėrsosur -
NJERI.


Ku janė dallimet nė mes tė kėtyre niveleve
ekzistenciale?

Pėrpos
ndėrtimit fizik - material, kėto nivele
ekzistojnė edhe si
struktura shpirtėrore me kategori diferenciale tė
inteligjencės. Nė
kėtė drejtim, botėn minerale e karakterizon forma
statike e kujtesės
sė veprimit, botėn bimore, forma e kujtesės statike
dhe aftėsia
specifike e adaptimit, bota shtazore i ka tė gjitha kėto por
edhe
njė shkallė instiktive tė ndjeshmėrisė. Ndėrsa, njeriu si qenie mė
e
pėrsosur e Universit, pėrpos tė gjitha karakteristikave tė cekura, ka
edhe nivelin e lartė tė inteligjencės e cila nė realitetin objektiv si
trysni,
shprehet pėrmes vullnetit tė lirė tė veprimit. Pra, vetė kuptimi
i
lirisė ėshtė forma e shprehjes sė kėtij vullneti, andaj, ajo edhe
ėshtė
e natyrshme.

Kur njė vullnet i lirė i veprimit individual,
pėrmes
procesit tė organizimit, inkorporohet si tėrėsi kompakte e
shumicės,
nėnkupton shprehjen e vullneti tė lirė kolektiv. Nėse kėtė
koncept
filozofik do ta konvertojmė nė kuptimin e saj politik, atėherė,
tėrėsia
strukturale e kėtij organizmit quhet POPULL, ndėrsa, vetė
procesi
pėrmes sė cilės shprehet ky vullnet i lirė, quhet VETĖVENDOSJE.

Edhe
pse, nė shumicėn e rasteve, procesi i Vetėvendosjes nė praktikė,
nėnkuptohet
si kategori politike, realisht, ajo ėshtė shprehje e njė
trysnie
komplekse qenėsore dhe konstruktivisht hyjnore, mospėrmbushja e

cilės, nė realitetin objektiv, shkakton disharmoni, apo, shprehur nė
gjuhėn
e psikologjikes, frustrim kolektiv.

Qė tė kemi njė kuptim

mė tė konceptuar tė Vetėvendosjes si tėrėsi, atėherė, ndaj saj duhet
bėrė
njė qasje mė komplekse, si nga kėndvėshtrimi psikologjik, filozofik
ashtu edhe politik.

Ku qėndron esenca e kėsaj triade akademike e
tė kuptuarit filozofik, psikologjik dhe politik tė VETĖVENDOSJES si
formė
kolektive e shprehjes sė lirė tė vullnetit popullor?

Vetė
ekzistimi
i ndjesisė sė brendshme si trysni, nė nivelin e pėrjetimit tė
saj
tė ndėrgjegjėsimit kolektiv, Vetėvendosjen e koncepton si kategori
psikologjike.

Nga
ana tjetėr, sqarimi dhe kuptimi i urtėsuar i
ligjėsorėve tė saj dhe
mėnyra e veprimit tė tyre, konceptin e
Vetėvendosjes e formulon si
kategori filozofike.

Ndėrsa, rruga e
vėnies nė funksion tė
kėsaj nevoje tė natyrshme nė nivelin e njė
organizimi shoqėror
institucional, Vetėvendosjen e konceptojnė si
kategori politike.

Kėshtu
qė, me plotė tė drejtė, mund tė
konstatojmė se, VETĖVENDOSJA, si
njė shprehje kolektive e vullnetit tė
lirė tė njė populli ėshtė njė
proces tėrėsisht i natyrshėm dhe
vazhdimėsi nė veprim. Mu pėr kėtė,
atė duhet konsideruar si reale dhe
ekzistente, ndėrsa rrugėn e
realizimit pėrfundimtar tė saj, si tė
pandalshme.

Tė mbetemi
edhe pak nė kėtė elaborim.

Dihet se
tė gjitha proceset qė
zhvillohen nė natyrė, kryekėput janė evolutive
dhe kanė tė
pėrcaktuar kohėn precize tė veprimit tė tyre.

Ēka
ėshtė
karakteristika e tyre?

Thjeshtė, e kuptueshme nga dy
pozicione:
nė to ėshtė nė funksion veprimi i Ligjit tė tė kundėrtave,
nga
njėra anė, dhe nga ana tjetėr, si procese nė vazhdimėsi tė
pėrhershme
janė tė pandalshme dhe tė padiskutueshme nga asnjė forcė e
jashtme.

Veprimi
i Ligjit universal i tė kundėrtave mbėshtetet nė
funksionimin e
pėrsosur brenda saj edhe tė dy nėn ligjeve tjera:

-
nėn ligji
i mbajtjes pėrherė nė qetėsi tė gjendjes ekzistuese ("status
Kosovės")
dhe

- nėn ligji i vėnies sė pėrhershme nė lėvizje tė
proceseve
nė pėrgjithėsi.

Me fėrkimin e kėtyre dy tė kundėrtave,
si
rezultat krijohet produkti i ri dhe mė i avancuar. Por, ėshtė
karakteristike
se gjithnjė nga ky fėrkim lirohet NXEHTĖSIA.

Andaj,
liria
si shprehje universale e njeriut ėshtė e pandalshme nga asnjė
ndikim
prej jashtė. Ajo ėshtė nevojė e brendshme individuale, ndėrsa nė
anėn
tjetėr si shprehje e organizuar, nevojė shpirtėrore kolektive,
rruga
e realizimit tė sė cilės pėrherė do tė prodhojė NXEHTĖSI.

Nxehtėsi
si evolucion nxehtėsi si revolucion si do qė ta marrim. E dallon vetėm
koha
e shfaqjes dhe veprimit tė saj.

Nėse nga ēfarėdo forme tė
ndikimit
tė pėrkohshėm nga jashtė do tė tentohet tė kamuflohet kjo
nxehtėsi,
ajo, edhe pse nė shqim tė parė, mund tė mos duket se ėshtė
shfaqur,
assesi nuk do tė thotė se nuk ekziston., por vetėm akumulohet
dhe
kur tė shpėrthen, gufon si eksplodim ? si detonacion.


ndalemi
pak sa nė pragmatizmin e realitetit tonė Kosovar. Konkretisht
dhe
shkurtimisht, nė proceset qė po zhvillohen nė tė, qė si duket,
askush
si kupton, ndėrsa nevojėn e shfaqjes dhe ekzistimit tė Lėvizjes
VETĖVENDOSJES
si veprim, ka mjaft nga ata qė nuk i konvenon. E vėrteta
absolute
mbetet konstatimi logjik se, askush nga jashtė, nuk mundet tė
ndikoj
nė disa proceset tė natyrshme qė zhvillohen nė njė shoqėri,
sikurse,
askush nuk mund ta minimizoj e kurrsesi ta pengoj paraqitjen e
ēfarėdo
organizmi qė praktikisht i konverton nė njohuri (vetėdijesim)
kėto
procese tė pashmangshme.

Ėshtė pikėrisht ashtu, sepse, ky
organizėm
vepron nė harmoni mė natyrshėm dhe bėhet si pjesė e saj,
andaj,
gjithnjė nė masė, pėrjetohet si mė e kapshme, mė tėrheqėse dhe mė
e
patjetėrsueshme si koncept.

Dhe pėr fund, ashtu sikur e
shtjelluam
mė sipėr se ēdo gjė nė natyrė, pa marrė parasysh formėn e
shprehjes
sė saj funksionale (psikologjike, shoqėrore, politike) nuk
mund t?i
iki veprimit tė pacenueshėm tė ligjshmėrive universale, dhe,
bazuar
mu nė kėtė logjikė tė thjeshtė, unė tek ne shoh dy kategori
njerėz:
tė parėt injorant qė nuk i dinė dhe as "s?ju ha palla" pėr
veprimin
e kėtyre ligjeve natyrore, dhe tė tjerėt gjentilė, qė jo vetėm
me
pėrsiatje i analizojnė dhe i kuptojnė ato, por bėhen edhe si
katalizatorė
tė pėrshpejtimit tė tyre.

Se si, kush, e gjen veten
nė kėtė
kategorizim, duhet tė jetė ēėshtja e tij personale, e, sa pėr
Lėvizjen
VETĖVENDOSJE dhe ithtarėt e saj , pėr mua nuk ėshtė vėshtirė
t?ia
qėlloj se cilės kategori i takojnė?!

    Ora ėshtė 27/11/2014, 16:46