5 sistemet arsimore mė tė dobėta nė Europė!

Share
avatar
LePuRuShJa
♫ Stafi Administrues ♫
♫ Stafi Administrues ♫

<b>Shteti</b> Shteti : Europė
<b>Gjinia</b> Gjinia : Female
<b>Antarėsimi</b> Antarėsimi : 11/09/2007
<b>Nr i postimeve</b> Nr i postimeve : 122973
<b>Pikėt</b> Pikėt : 261009
<b>Votat</b> Votat : 311
<b>Titulli Preferuar</b> Titulli Preferuar : E pėrse mos tė tė Dua?! - Kur diēka e vogėl nga Ti, sjell Ndjenja tė pafundme tek Unė!

Buzqeshje 5 sistemet arsimore mė tė dobėta nė Europė!

Mesazh nga LePuRuShJa prej 27/4/2014, 18:38

Europa pėrgjithėsisht njihet pėr sistemet e saj te mira dhe te respektuara arsimore. Shume njerėz i shikojnė ato si njė shembull i mire i praktikave baze te edukimit. Universitete te Norvegjisė, Gjermanisė, Irlandės dhe Francės, por pa harruar edhe koloset britanike, renditen pėr vit ne rang listėn


Por kriza ekonomike qe ka prekur boten, duket se ka lėnė gjurme dhe prekur edhe sistemet arsimore ne kontinentin e vjetėr, sikurse edhe gjetke. Shume shtete kane qene te detyruar te ulin kostot e shėrbimeve te tyre ne kėtė drejtim.

 Lista e mėposhtme e vendeve me sisteme te dobėta arsimore ėshtė pėrllogaritur mbi bazėn e UN Education index, dhe pėrfshin tre drejtime kryesore, letėrsi, matematike dhe shkenca. Studentet janė testuar pėr te vlerėsuar aftėsitė e tyre ne klase ne zgjidhjen e problemeve te ndryshme. Sa me i ulet te kėtė qene vlerėsimi, aq me poshtė renditet ai sistem ne klasifikim.

5. Sllovakia. Kriza ekonomike ne Sllovaki ka shkaktuar ulje te ndjeshme te buxheteve pėr arsimin.. Ne kėtė vend, shuma e parave te akorduara pėr arsimin shkon deri ne 4% te GDP vendase, ndėrsa koha e pėrdorur mesatarisht pėr mėsim ėshtė nga me te ulėtat ne vendet e 20-ēes evropiane. 21 % e popullsisė jeton nen minimumin jetik te varfėrisė.
4. Hungaria. Sipas njė ligji te implementuar ne vitin 2013, ata studente qe marrin te drejtėn e pėrkrahjes financiare nga shteti, duhet te zotohen qe te punojnė pėr se paku dyfishin e viteve te arsimit te tyre ne Hungari. Qėllimi ėshtė zvogėlimi i mundėsive te largimit te trurit jashtė vendit.
3. Lituania. Ne kėtė vend, alarmi lidhet ne radhe te para me pagat e ulėta te arsimtareve,  te cilat shkojnė mesatarisht deri ne 6000 euro ne vit. Kjo mendohet se do te sjelle largimin e shume pedagogeve nga sistemi arsimor. Veē kėsaj, ne vitin 2013, qeveria vendase mori vendimin pėr uljen e shpenzimeve ne kėtė fushe me 20%.
2. Romania. Romania qe nga viti 2008 ka ulur ne masėn 50% shpenzimet pėr arsimin, duke zėnė kėshtu vendin e pare ne kėtė drejtim. Po kėshtu janė ulur edhe pagat e punonjėsve te arsimit ne masėn 25%, duke qene e dyta pas Greqisė. Kjo ka detyruar shume arsimtare te shohin te tjera mundėsi punėsimi, dhe njė pjese tjetėr te japin leksione private.
1.    Ukraina. Ndodhet ne krye te listės, edhe pse me njė pėrqindje shumė te larte tė tė rinjve qe pėrfundojnė arsimin e larte. Sipas te dhėnave te UNICEF-it, 296 mije fėmijė nuk shkojnė ne sholle pėr shkak te krizės qe nga viti 2008./ikub/



E ke ba rrugė, tu ardhė e tu shku, kur tė dush
E megjithatė s'tė ve faj
Fryma s'merr leje sa herė vjen e ikė.

    Ora ėshtė 22/4/2018, 12:10