Kur njė “Jo” vret mė shumė se njė lėndim fizik?!

Share
avatar
LePuRuShJa
♫ Stafi Administrues ♫
♫ Stafi Administrues ♫

<b>Shteti</b> Shteti : Europė
<b>Gjinia</b> Gjinia : Female
<b>Antarėsimi</b> Antarėsimi : 11/09/2007
<b>Nr i postimeve</b> Nr i postimeve : 122973
<b>Pikėt</b> Pikėt : 261009
<b>Votat</b> Votat : 311
<b>Titulli Preferuar</b> Titulli Preferuar : E pėrse mos tė tė Dua?! - Kur diēka e vogėl nga Ti, sjell Ndjenja tė pafundme tek Unė!

Buzqeshje Kur njė “Jo” vret mė shumė se njė lėndim fizik?!

Mesazh nga LePuRuShJa prej 12/3/2014, 09:38



Njė “jo” mund tė shkaktojė mė shumė dhembje emocionale sesa goditja nga njė objekt i jashtėm, pasi truri i percepton njėlloj dhimbjet fizike dhe ato emocionale


Refuzimi vėrtet dhemb, por shumica e mospranimeve shkaktojnė dėme psikologjike nė mirėqenien tonė qė shkojnė pėrtej dhimbjes emocionale. Mėsoni dhjetė fakte tė panjohura pėr mėnyrėn sesi refuzimi ndikon tek emocionet, mendimet dhe sjellja e njeriut.

1. Refuzimi si dhimbja fizike

Studimet kanė treguar se kur dikush refuzohet, nė trurin e tij aktivizohen tė njėjtat zona, si nė rastin e pėrjetimit tė dhimbjes fizike. Kjo ėshtė arsyeja pėrse refuzimi dhemb aq shumė edhe nga aspekti neurologjik. Nė fakt, truri ynė i pėrgjigjet njėlloj, si refuzimit ashtu edhe dhimbjes qė mund tė shkaktohet nga objektet e jashtme.

2. Ilaēi pėr refuzimin

Pėr tė testuar hipotezat se refuzimi imiton dhimbjen fizike, shkencėtarėt u dhanė disa njerėzve Tylenol (njė ilaē pėr pakėsimin e dhimbjes) pėrpara se t’i kėrkonin tė kujtonin njė eksperiencė tė dhimbshme mospranimi. Pjesėmarrėsit qė kishin marrė ilaēin, shfaqėn mė pak dhimbje kur kujtonin ngjarjen sesa ata qė nuk kishin pirė asgjė.

3. Refuzimi ka luajtur rol jetėsor nė evolucion

Nė tė shkuarėn, kur njerėzit ishin shoqėri gjuetarėsh, dėbimi nga fisi ishte njėlloj me dėnimin e sotėm me vdekje, pėr shkak se gjasat e mbijetesės nė vetmi ishin shumė tė pakta. Psikologėt evolucionarė mendojnė se truri zhvilloi njė sistem tė hershėm paralajmėrimi pėr tė na bėrė mė vigjilentė kur ishim nė rrezik izolimi. Kėshtu, njerėzit e korrigjonin sjelljen e gabuar nga frika se mos refuzoheshin prej familjarėve tė tyre.

4. Dhimbja sociale, mė e madhe se ajo fizike

Bėni njė eksperiment tė vogėl. Pėrpiquni tė kujtoni njė ngjarje tė sė shkuarės kur jeni vrarė keqazi nė trup. Kushtojini vėmendje dhimbjes qė do t’ju ringjallet tani. Pėrsėriteni eksperimentin duke kujtuar njė rast kur nuk jeni pranuar nė njė situatė tė caktuar shoqėrore apo kur dikush qė e keni dashur ju ka refuzuar. Cila ju dhemb mė shumė? Shumica e njerėzve qė e bėjnė testin janė pėrgjigjur se rasti i dytė i bėn tė pėrjetojnė dhimbje mė tė gjallė.

5. Refuzimi lėkund nevojėn e tė pėrkiturit dikujt

Tė gjitha qeniet njerėzore kanė nevojėn themelore tė pėrkatėsisė ndaj njė grupi. Kur refuzohemi, kjo lėkund dhe na largon ndjesinė e mirė tė pranimit duke na ēuar drejt dhimbjes. Rilidhja me personat qė na duan, komunikimi i vazhdueshėm me grupin e atyre qė na pranojnė, na bėn tė ndiejmė njė ndjesi tė fortė vlerėsimi dhe miratimi. Kur njė njeri ndihet vetėm, ai ėshtė tepėr i lėkundur mbi mėnyrėn sesi po jeton dhe mbi dėshirėn pėr ta vazhduar ekzistencėn e tij.

6. Refuzimi shkakton zemėrim dhe agresion

Nė njė raport tė pėrgjithshėm nė SHBA, u vu re se refuzimi ishte njė rrezik i madh qė i ēonte adoleshentėt drejt dhunės, drogės, mjerimit dhe bandave me gangsterė. Shumė studime kanė provuar se mėnyra sesi dikush i pėrgjigjet refuzimit ėshtė zemėrimi dhe agresioni nė njė shkallė tė lartė.

7. Refuzimi shkatėrron vetėvlerėsimin

Njeriu i pėrgjigjet shpesh refuzimit romantik duke dashur tė gjejė gabimet qė ka, duke kėrkuar nė skuta tė errėta dhe duke nxjerrė prej nėnvetėdijes shkaqe tė vogla e tė pabaza pėr refuzimin qė i ėshtė bėrė. Shumica e mospranimeve dashurore vijnė pėr shkak tė pėrshtatjes sė vogėl, mungesės sė tėrheqjes kimike, dėshirės pėr diēka tjetėr apo edhe prej stilit tė ndryshėm tė jetesės. Hedhja e fajit te vetvetja nuk ėshtė gjėja mė e menēur qė mund tė bėhet nė kėto raste. Mė e mira ėshtė tė vazhdohet kėrkimi pėr gjetjen e personit me tė cilin ngjashmėria ėshtė mė e madhe.

8. Refuzimi ul pėrkohėsisht inteligjencėn

Kur pjesėmarrėsve tė njė studimi iu kėrkua qė tė kujtojnė njė eksperiencė tė dhimbshme emocionale nė tė shkuarėn dhe mė pas iu dha tė plotėsonin njė test inteligjence, ata dolėn mė keq sesa nė testin e pėrsėritur kur ishin nė gjendje normale. Kjo tregon se mospranimi ose tė qenėt i refuzuar e ul pėrkohėsisht inteligjencėn dhe qartėsinė te dikush.

9. Arsyeja e refuzimit nuk ka rėndėsi

Nė njė studim, njė grup personash u refuzua nga disa tė tjerė qė ishin plotėsisht tė huaj pėr ta. Dhimbja emocionale qė pėrjetuan pjesėmarrėsit e studimit, nuk u pakėsua edhe kur e morėn vesh qė personat e huaj kishin si mision t’i refuzonin. Pra, ata qė refuzohen nuk duan t’ia dinė pėr arsyen, vetėm ideja e refuzimit mjafton t’i bėjė tė ndihen keq.

10. Ka rrugė psikologjike pėr tė ngushėlluar refuzimin

Ėshtė e mundur qė dhimbja emocionale tė trajtohet dhe tė parandalohet psikologjikisht, duke ulur mundėsinė e shkatėrrimit tė vetėvlerėsimit, emocioneve, inteligjencės dhe marrėdhėnieve./Shqip/



E ke ba rrugė, tu ardhė e tu shku, kur tė dush
E megjithatė s'tė ve faj
Fryma s'merr leje sa herė vjen e ikė.

    Ora ėshtė 21/6/2018, 10:03