Bluja, ngjyra qė mund tė zėvendėsojė kafeinėn!

Share
avatar
LePuRuShJa
♫ Stafi Administrues ♫
♫ Stafi Administrues ♫

<b>Shteti</b> Shteti : Europė
<b>Gjinia</b> Gjinia : Female
<b>Antarėsimi</b> Antarėsimi : 11/09/2007
<b>Nr i postimeve</b> Nr i postimeve : 122973
<b>Pikėt</b> Pikėt : 261009
<b>Votat</b> Votat : 311
<b>Titulli Preferuar</b> Titulli Preferuar : E pėrse mos tė tė Dua?! - Kur diēka e vogėl nga Ti, sjell Ndjenja tė pafundme tek Unė!

Buzqeshje Bluja, ngjyra qė mund tė zėvendėsojė kafeinėn!

Mesazh nga LePuRuShJa prej 27/11/2013, 17:47



A do ta zėvendėsojnė kafenė e mėngjesit dritat blu? Shkencėtarėt pretendojnė se ato janė mė efektive se kafeina pėr tė na mbajtur tė gjallėruar.

Drita blu ka pasur njė reputacion tė keq kohėt e fundit pėr rolin qė luan nė largimin e gjumit. Pėrdorimi i smartfonėve apo pajisjeve tė tjera pėrpara kohės sė tė fjeturit mund tė sjellė net jo tė qeta, pėr shkak se drita e tyre shkakton shtypjen e melatoninės, njė kimikat qė kontrollon orėn trupore.

Por ka disa elementė pozitivė, sipas njė studimi tė fundit, qė tregon sesi drita blu mund ta bėjė trurin mė tė vėmendshėm nėse ekspozohemi ndaj saj nė kohėn e duhur.

Kėrkuesit nė Universitetin Mid Sweden krahasuan efektet e kafeinės dhe dritės blu nė tru dhe zbuluan se tė dyja kishin njė efekt pozitiv. Njerėzit qė u ekspozuan ndaj dritės blu dhanė rezultate mė tė mira nė testet qė analizonin funksionet e trurit kur individėt kishin pėrballė njė shpėrqendrim. Nga ana tjetėr, konsumuesit e kafeinės dhanė rezultate mė tė dobėta.

“Drita blu dhe kafeina treguan pasoja tė ndryshme nė aspektet e funksionit psikomotorik”, thanė autorėt e raportit. Bluja ka fuqinė tė ndikojė pozitivisht njė gamė konfigurimesh, ku funksioni njohės dhe vigjilenca janė tė rėndėsishme. Sipas studimit, drita blu mund tė pėrmirėsojė cilėsi konjitive si kujtesa, vigjilenca dhe koha e reagimit. Edhe pse e padėmshme pėr indet, drita blu ėshtė mjaftueshėm e fortė pėr tė nxitur efekte biologjike nė trup, gjithashtu ėshtė pėrdorur gjithnjė e mė shumė pėr trajtime tė ndryshme mjekėsore.

Pėr shembull, doktorėt e Universitetit Spitalor tė Heidelbergut kanė zhvilluar njė fashė qė lėshon dritė blu dhe qė pėrdoret pėr tė trajtuar dhimbjen. Kėrkuesit nga Universiteti i Montrealit thanė se ata ishin tepėr tė shokuar kur zbuluan se njerėzit e verbėr mund tė dallonin kur njė dritė ishte e ndezur ose jo.

Drita blu mund tė ndihmojė gjithashtu nė luftimin e erės sė keqe tė gojės. Vetėm dy minuta ekspozim ndaj dritės blu tė llambave qė pėrdoren pėr zbardhim dhėmbėsh, mund tė vrasė mjaftueshėm baktere qė ndodhen nė gjėndrat e pėshtymės, tė cilat lidhen me erėn e keqe tė gojės.

Edhe tė verbrit janė nė gjendje tė marrin pėrfitime konjitive nga ekspozimi ndaj dritės blu, pohon njė studim i fundit. Kėrkuesit prej Universitetit tė Montrealit zbuluan se edhe kur shikimi ėshtė i pamundur aq sa sendet nuk mund tė shihen, ndryshimet e dritės vazhdojnė tė regjistrohen nė tru. Njerėzit e verbėr mund tė dallojnė kur njė dritė ėshtė e ndezur apo e fikur.

Kėrkimi do tė sjellė lajme mė tė mira pėr trajtimin e tė verbėrve nė tė ardhmen. Ndėrkohė qė studimi mbi kafeinėn pėrdori ekspozime me orare tė gjata ndaj dritės blu, pėr tė krahasuar efektet qė sillnin si njėra edhe tjetra, studime tė tjera kanė treguar se ndryshimet qė vijnė nė trurin tonė prej dritės blu, mund tė shihen brenda 50 sekondave.

Dritat artificiale, shkaktare pėr shėndoshjen?

Sistemi 24-orėsh i orės sė brendshme tė trupit gjithashtu kontrollon ēlirimin e hormoneve si grelina, insulina dhe serotonina, tė cilat janė tė pėrfshira nė ndjesinė e oreksit, gjendjes shpirtėrore dhe akumulimit tė yndyrave. Pėr kėtė arsye, ēdo ērregullim i orės sė trupit mund tė shkaktojė shtim nė peshė, dy llojet e diabeteve dhe depresion. Shkencėtarėt dhe doktorėt kanė dhėnė alarmin duke paralajmėruar se ekspozimi nė kohė tė papėrshtatshme ndaj dritės artificiale mund tė shtojė rrezikun pėr prekje ndaj kancerit apo sėmundje tė tjera kronike.

A janė llambat ekonomike mė tė kėqija?

Lloji mė i ri i llambave qė kursejnė energji, ēliron mė shumė dritė blu sesa llambat e vjetra. “Nė mbrėmje, njė llambė inkandeshente ėshtė mė e mirė sesa njė llambė ekonomike fluoreshente”, tregon profesor Stivens. Edhe pse mund tė na ndihmojnė tė kursejmė para, llambat ekonomike prodhojnė mė shumė sesa duhet dritė blu, ndaj nuk janė opsioni mė i mirė i mundshėm.

Cila ėshtė zgjidhja mė e mirė?

Sipas ekspertėve, mė shumė studime duhen kryer pėr tė arritur nė njė pėrfundim sa mė profesional. Por deri atėherė, kėshilla qė do na vijė mė shumė nė ndihmė ėshtė pėrdorimi i llambave me dritė tė kuqe. Kjo, sepse llambat e kuqe kanė mė pak efekt nė ritmin tonė trupor. Njė kėshillė tjetėr ėshtė ndryshimi i dritės gjatė orėve tė caktuara tė ditės. Nėse po kėrkoni tė jini vigjilent nė mėngjes, drita mė e mirė do tė ishte ajo fluoreshente e zbehtė. Nė mbrėmje, nėse kėrkoni mė tepėr qetėsi, ndryshojini llambat dhe pėrdorni dritė qė pėrmban mė pak ngjyrė blu. Ekspertėt ju porosisin se pėr tė bėrė gjumė tė mirė, duhet t’i ulni sa mė shumė dritat, 30 minuta pėrpara se tė bėheni gati pėr tė fjetur.



E ke ba rrugė, tu ardhė e tu shku, kur tė dush
E megjithatė s'tė ve faj
Fryma s'merr leje sa herė vjen e ikė.

    Ora ėshtė 14/8/2018, 10:42