Eliksiri i rinisė sė pėrjetshme ekziston!

Share
avatar
LePuRuShJa
♫ Stafi Administrues ♫
♫ Stafi Administrues ♫

<b>Shteti</b> Shteti : Europė
<b>Gjinia</b> Gjinia : Female
<b>Antarėsimi</b> Antarėsimi : 11/09/2007
<b>Nr i postimeve</b> Nr i postimeve : 122973
<b>Pikėt</b> Pikėt : 261009
<b>Votat</b> Votat : 311
<b>Titulli Preferuar</b> Titulli Preferuar : E pėrse mos tė tė Dua?! - Kur diēka e vogėl nga Ti, sjell Ndjenja tė pafundme tek Unė!

Buzqeshje Eliksiri i rinisė sė pėrjetshme ekziston!

Mesazh nga LePuRuShJa prej 1/10/2013, 15:47



E ardhmja do tė “sjellė” njerėz me rini tė pėrjetshme. Pėr mė tepėr, zbuloni detajet e mėposhtme tė studimeve tė fundit shkencore…

A do tė ketė njė tė ardhme nė tė cilėn raca do tė ndahet nė dy lloje: gjenetikisht e shėndetshme dhe e pasur nga njėra anė dhe e varfėr dhe e sėmurė nga ana tjetėr, ashtu siē ėshtė imagjinuar nga shumė shkrimtarė tė fantashkencės? Pėr momentin kjo gjė nuk mund tė dihet, edhe pse shkenca po punon fort pėr kėtė ēėshtje. Sipas biologut amerikan, Lee Silver, progresi nė gjenetikė dhe klonimi do tė mund tė krijonin njeriun e pasur tė shekullit tė njėzetedytė, si dhe prodhimin e njė lloj “bebeje”, rezistente ndaj sėmundjeve, e pėrmirėsuar gjenetikisht nga pikėpamja e fuqisė, atraktivitetit dhe koeficientit tė inteligjencės.

Njė e ardhme me super tė pasur, tė shėndetshėm dhe tė bukur

Pavarėsisht spekulimeve dhe fantashkencės, fakti ėshtė qė shėndeti dhe pasuria kanė qenė tė “lidhur” me njėri-tjetrin prej njė kohe tė gjatė. Tė pasurit jetojnė mė gjatė, kanė njė jetė mė tė shėndetshme nė krahasim me ata tė vendeve mė tė varfra, kjo falė ushqyerjes mė tė mirė, si dhe medikamenteve e shėrbimeve higjieno-sanitare. Me kalimin e viteve, progresi shkencor nė fushėn e gjenomisė dhe tė terapisė sė qelizave burimore kanė lejuar tė imagjinohet njė e ardhme ku super tė pasurit mund tė blejnė rininė e pėrjetshme dhe bukurinė, pėrveēse do tė jetojnė pothuajse pėrherė tė shėndetshėm.

Qeliza “tė ngrira”

Gjatė kėtyre ditėve, njė shoqėri e teknologjisė sė bioinxhinjerisė franceze, “Cellectis”, ka vendosur tė fillojė njė program nė Britaninė e Madhe, nė bazė tė tė cilit do tė merret dhe do tė ngrihet njė kampion qelizash tė lėkurės, duke e transformuar atė nė njė strukturė tė veēantė, me induksionin e qelizave burimore, me veti (pothuajse magjike) rigjenerimi. Nė tė ardhmen, mjekėt do tė jenė nė gjendje tė marrin disa nga kėto qeliza dhe t’i pėrdorin pėr tė zėvendėsuar ato tė dėmtuarat nga koha.

Njė ndėrhyrje prej 45.000 eurosh

Kostoja pėr tė marrė “shėrbimin” e sipėrpėrmendur ėshtė shumė e lartė, rreth 45.000 euro. Kėshtu qė shoqėria parashikon qė vetėm tė pasurit do tė mund ta pėrfitojnė kėtė shėrbim.

Qelizat burimore: investim masiv pėr organet e ngrirjes

Qelizat burimore mund tė zhvillohen nė ēdo lloj indi ēka do tė thotė qė njė pacient i prekur nga shenjat e para tė sėmundjes Alzheimer mund tė trajtohet me njė injeksion indi tė shėndetshėm pėr tė zėvendėsuar qelizat senile tė trurit tė dėmtuar. Nė sajė tė kėtyre qelizave tė ngrira ėshtė e mundur qė tė rriten organe tė tjera si zemra dhe veshkat. Shkenca ėshtė duke ecur nė kėtė rrugė pėr njė kohė tė gjatė dhe disa kompani amerikane kanė investuar shuma tė mėdha parash nė projekte tė ngrirjes dhe rrjedhimisht magazinimit tė qelizave me synimin qė ato tė pėrdohen mė vonė nga njerėzit.

Qelizat burimore dhe embrionet, fetė kundėr

Projekti “Cellectis” ka kosto marramendėse dhe do tė pėrdoret nė fushėn e kėrkimit mbi qelizat burimore. Mė herėt, shpresa mė e mirė pėr tė marrė qeliza burimore ka qenė ajo pėr t’i mbledhur nga embrionet. Gjithsesi, ky proces kėrkon kohė dhe ėshtė i mbushur me probleme etike. Shumė fe, pėrfshirė edhe atė katolike, e kundėrshtojnė vazhdimisht kėtė kėrkim. /ikub/



E ke ba rrugė, tu ardhė e tu shku, kur tė dush
E megjithatė s'tė ve faj
Fryma s'merr leje sa herė vjen e ikė.

    Ora ėshtė 22/4/2018, 12:20