KĖSULKUQJA

Share

Vizitor
Vizitor

Buzqeshje KĖSULKUQJA

Mesazh nga Vizitor prej 8/7/2009, 11:06

Na ishte njė herė njė vajzė e vogėl e cila e kishte emrin Kėsulkuqe. Ajo ishte shum e sjellshme dhe e mirė sa qė tė gjithė e donin.
Atė e quanin kėsulėkuqe sepse gjithmonė bante njė kėsuė tė kuqe mbi kokė.

Njė ditė itha nėna Kėsulkuqės:
- Kėsulkuqe, mere kėtė shportė me ėmbėlsira dhe dėrgoja gjyshės, do tė i bėjė mirė asaj tani kur ėshtė e shtruar nė shtratė e sėmurė. Nisu menjėherė dhe ke kujdes se mos humbesh nė pyllė.




K ėsulkuqja mori rrugėn pėr nė shtėpi tė gjyshės e cila gjindej nė pyll.
Rrugės takoi ujkun, por Kėsulkuqja nuk dinte se ai ishte njė bishė
e rrezikshme prandaj dhe nuk u frigoi por e pėrshėndeti ujkun.
Ujku e pyeti Kėsulkuqėn:
- Ku je nisur kaq heret nė mėngjez?
- Jam duke shkuar tek gjyshja ime e cila ėshtė e sėmurė.
- Nė anėn tjetėr tė pyellit, pranė atyre ter lisave tė gjatė.

Kur ujku kuptoi kėt, mendonte ai nė vete se Kėsulkuqja do vijė mirė pasi ai ta ket ngrėnė gjyshėn. Qė tė jetė i sigurt se do mbrinė para saj tek shtėpia e gjyshes ai i tha Kėsulkuqes:
- Shihe se ē“lule tė bukura janė kėtu, a nuk do i mbledhish disa pėr gjyshėn?
E gjithashtu mund tė pushosh pak e tė dėgjosh kėngėn e bukur tė zogjėve e njėkohsisht tė zish pak hije nėn dru tani kur ėsht kaq ngrohėt.
Kėsulkuqja e dėgjoi ujkun dhe veproi ashtu si i tha ai.

Ujku vrapoi pėr nė shtėpi tė gjyshės dhe trokiti nė derė.
- Kush ėshtė? Thiri gjyshja nga brenda.
- Ėshtė Kėsulkuqja, u pėrgjek ujku duke u munduar tė bėj zėrin e Kėsulkuqės.
- Unė jam e shtrirė nė shtrat, por dera ėshtė e hapur e ti urno e hyrė mbrenda.
Ujku hyri mbrenda iu afrua ngadal shtratit tė gjyshės dhe e gėlltiti gjyshėn, pastaj veshi kėmishėn e natės sė gjyshės, kapelėn dhe syzat dhe u shtre nė shtrat.

Kur Kėsulkuqja erdhi tek shtėpia e gjyshės u befasua kur pa se dera ishte e hapur, ajo thiri gjyshėn por askush nuk u pėrgjegj. Kėsulkuqja hyri mbrenda dhe iu afrua shtratit. Aty ishte gjyshja. Por ishte diēka e ēuditshme me gjyshėn mendoi ajo.

- Gjyshe, gjyshe, pse i ke veshėt kaq tė mėdhenjė?!
- Qė tė dėgjojė mė mirė! u pėrgjegj ujku me zė tė gjyshės.
- Gjyshe, gjyshe, pse i ke sytė kaq tė mėdhenjė?!
- Qė tė shohė ty mė mirė! foli prap ujku.
- Gjyshe, gjyshe, pse e ke gojėn kaq tė madhe?!
- Qė tė gėlltijė mė mirė! dhe sapo tha kėte ujku u qua dhe e gėlltiti Kėsėlkuqėn.

Ujku ishte ngirė shum dhe vendosi tė flejė. Ai bėnte zė tė lartė nė gjumė, aq tė lartė sa qė u dėgjonte dhe jasht, aty pranė kalonte njė gjyetarė dhe mendoi:
- Sa zė tė ēuditshėm bėn gjyshja, tė hyjė mbrenda dhe tė shohė se si ėshtė me tė.
Gjyetari hyri nė shtėpi tė gjyshės dhe pa ujkun tė shtrirė nė shtrat tė gjyshės. Gjyetari kuptoi se ujku kishte gėlltitur gjyshėn dhe mori njė palė gėrshėr dhe preu barkun e ujkut kur aty pa jo vetėm gjyshėn por dhe Kėsulkuqėn e cila tha:
- Oh sa shum u frigėsova, sa terė qė ishte aty mbrenda!
pastaj ata mbledhėn disa gurė tė mdhej e i futėn nė bark tė ujkut e kur ujku u zgjua donte tė pinte ujė. Ai shkoi pran lumit por kur u afrua aty gurėt ia muarėn anėn kėshtu qė ai ra nė lum dhe u fundos.

Kėsulkuqja premtoi se kur mė nuk do tė largohet nga rruga e as tė bisedon me ata qė nuk i njeh.

    Ora ėshtė 20/4/2014, 05:10