Orgazma femėrore nga kėnaqėsia, nė ngazėllim

Share
avatar
Vizitor
Vizitor

Buzqeshje Orgazma femėrore nga kėnaqėsia, nė ngazėllim

Mesazh nga Vizitor prej 27/1/2013, 08:35



Orgazma femėrore fillon tė shfaqet nė formėn e tkurrjeve tė muskujve tė thellė tė organeve gjenitale dhe tė legenit tė vogėl, ato shoqėrohen me kriza konvulsive, me dridhje muskulore tė tė gjithė trupit dhe tė anėsive...
Dr. Nazim Shtino
Psikoneurolog

Kėto dridhje zakonisht i pėrgjigjen tkurrjeve ritmike tė muskujve tė organeve gjenitale dhe tė legenit. Gjatė fazės sė orgazmės shfaqen tkurrjet e shumė muskujve tė tjerė tė legenit dhe pjesės sė poshtme tė barkut.
Nė kėtė mėnyrė femra lehtėson dhe ēliron tensionin kulminant seksual. Gjithashtu, shfaqen tkurrje tė muskujve tė qafės e tė gjymtyrėve. Qafa bėhet gunga-gunga, ndėrsa fytyra me ngjyrė tė kuqe tė theksuar, fryhet dhe kafazi i gjoksit zgjerohet.
Gjatė orgazmės, klitorisi bėhet shumė i ndjeshėm. Ka femra qė mund tė provojnė disa orgazma dhe mund tė dėshirojnė t'i pėrsėrisin kėto dukuri, ndėrsa ka femra tė tjera qė nuk kanė dėshirė pėr tė provuar orgazma tė tjera, pas orgazmės sė parė.

Femra e arrin mė lehtė orgazmėn, kur penisi ndodhet brenda vaginės nė gjendje tė tendosur, nė ereksion tė plotė, dhe ky moment shoqėrohet me tkurrje tė muskujve rreth vaginės.
Ka mendime se nė fėmijėri dhe nė adoleshencė sensibiliteti seksual ėshtė i pėrqendruar nė klitor. Kur femra maturohet nga ana seksuale, sensibiliteti transferohet nė vaginė. Nė femrat frigjide ky transferim nuk bėhet dhe ato nuk janė tė afta tė pėrfitojnė orgazėm, nė qoftė se nuk stimulohet klitorisi. Duhet njė kohė e caktuar qė tė bėhet ky transferim dhe gjatė kėsaj kohe femra ėshtė e pandjeshme seksualisht. Kjo lloj mpirje seksuale (anestezie) mund tė bėhet kronike nėse kryhet aktivitet seksual i tepruar nė moshėn e pubertetit. Dihet qė pjesa fillestare e vaginės nuk ėshtė e ndjeshme, por ajo mund tė eksitohet nėpėrmjet klitorisit, buzėve tė vogla tė vagjinės, etj. Nė qoftė se zona erogjene e klitorit pėrhapet edhe nė hyrje tė vaginės, femra do tė pėrfitojė orgazėm tė plotė, ajo do tė maturohet plotėsisht nga ana seksuale. Mashkulli nuk ka problematika tė tilla.

Sot mendohet se te njė femėr seksualisht e pjekur nga ana seksuale, dukuritė e eksitacioneve klitoriane dhe vaginale bashkėrenditen edhe kompletojnė njėra-tjetrėn, pėr tė arritur nė orgazėm.
Disa femra pas koitusit (bashkimit) kanė ndjeshmėri tė tepruar tė klitorisit, kanė dėshirė qė pas koitit edhe orgazmės pėr disa minuta tė shtrėngohen fort pas mashkullit.
Femrat pas koituseve mund tė kenė gjumė tė thellė ose pagjumėsi, prandaj ato mund tė parapėlqejnė qė koituset t'i kryejnė nė mėngjes.
Ka femra qė megjithėse arrijnė pragun e orgazmės, edhe pse fillojnė tkurrjet e muskujve tė vaginės, ato nuk arrijnė kulmin e orgazmės, ato mbeten nė kėtė gjendje me orė tė tėra, sidomos kur nervozohen shumė. Nė kėto femra tė dėshtuara dhe tė nervozuara shfaqet shtim i gjakut dhe fryrja e buzėve tė vaginės mund tė vazhdojė mė tepėr se 12 orė, derisa t'i zė gjumi. Kjo dukuri ka mė tepėr mundėsi tė shfaqet te femrat neurotike dhe ato kanė nevojė pėr trajtim psikiatrik, sepse rrezikohen tė mbeten frigjide.



Aspekte tė pėrgjithshme mbi orgazmėn
Orgazma mund tė manifestohet klinikisht nė forma tė ndryshme dhe tė larmishme, prandaj ėshtė e vėshtirė nė disa raste qė tė pėrcaktohet, sidomos nga femrat. Nė disa gra ndodhin orgazma tė shumėllojshme nga ato me intensitet shumė tė qartė dhe ekstrem klinik, deri nė orgazma me manifestime minimale qė janė nė kufi me anorgazmėn.
Te femrat orgazma mendohet se ka tre stade subjektive, qė shfaqen nė mėnyre tė shpejtė dhe qė pasojnė njėra - tjetrėn.
1. Stadi i parė, i tensionit seksual, manifestohet me lėvizje tė fuqishme dhe qė vazhdojnė me ndjenjėn e qėndrimit ose sikur janė duke lundruar. Kjo ndjesi ėshtė mė e pėrqendruar nė regjionin e pelvisit (legenit).
2. Stadi i dytė - perceptimi i ndjesisė sė ngrohtėsisė, qė fillon nė komblik dhe pėrhapet nė gjithė trupin.
3. Stadi i tretė - manifestohet me kontraksione gjenitale tė pavullnetshme dhe pulsuese.

Orgazmat, klinikisht, manifestohen nė forma tė ndryshme, qė ndryshojnė nga intensiteti dhe cilėsia e tyre. Ky ndryshim ndodh midis individėve, ndoshta nė tė njėjtin individ, dhe nė kohė tė ndryshme. Prej kėndej lind pyetja se a ka ndryshim midis orgazmės klitoriane dhe vaginale. Kjo pyetje mund tė shpjegohet pjesėrisht me teorinė e Frojdit, se pjekuria seksuale te femrat lidhet me shmangien dhe zhvendosjen e fokusit erotik nga klitori (qė zakonisht ėshtė pėrfituar nga manipulimi me anė tė masturbimit) nė vaginė (qė stimulohet nga ushtrimi sistematik dhe i shpeshtė, pėrderisa realizohet pėrgjithmonė, me anė tė koituseve). Por as kjo teori dhe as teori tė tjera tė ngjashme me tė nuk justifikojnė e as ekzagjerojnė plotėsisht orgazmėn. Nė tė vėrtetė disa modele teorike propozohen pėr tė pėrshkruar kulmin e kėnaqėsisė seksuale, orgazmėn (klimaksin seksual).

Marters dhe Johnson treguan se pėrgjigjja fiziologjike ėshtė e njėjtė si pėr orgazmėn e provokuar sė pari nga stimuli i klitorit, i vaginės, i gjoksit, ashtu edhe nga stimuli i kofshėve dhe i llapės sė veshit. Kėto konstatime kanė tėrhequr vėmendjen e kėrkimeve nga ana e fiziologėve dhe psikologėve.

Sipas Fisherit, shumė gra dallojnė dy lloj orgazmash, qė ndryshojnė midis tyre, nga mėnyra se si janė shkaktuar dhe se si ato janė pėrjetuar: P.sh. orgazma e pėrfituar nga stimuli klitorian perceptohet si ndjesi e ngrohėt, pickuese, elektrike dhe e mprehtė, ndėrsa orgazma e provokuar nga stimuli vaginal ka ndjesi tė thella, pulsuese, ndjesi tė buta dhe tė rehatshme. Fisher ka konstatuar se disa gra parapėlqejnė njė tip orgazme, ndėrsa orgazmat e llojeve tė tjera i vlerėsojnė si tė papėlqyeshme dhe madje tė neveritshme e tė dhimbshme. Autori thotė se pėr tė arritur orgazmėn, shumica apo 2/3 e grave vlerėsojnė si mė tė rėndėsishme stimulimin e drejtpėrdrejtė klitorian, nė krahasim me stimulimin vaginal. Megjithatė Fisher mbėshtet teorinė e orgazmės klitoriane sė bashku apo tė shoqėruar me atė vaginale, pavarėsisht se cila mbizotėron dhe kėtė dukuri e konsideron si shenjė tė pjekurisė
psikoseksuale.

Fox konstaton njė lidhje midis shkallės sė kėnaqėsisė nė orgazmėn femėrore dhe manifestimit tė kontraksioneve konvulsive vaginale, tė cilat ndryshojnė nga futja me force e penisit. Sipas tij, penisi duket se formon njė si prizė tė puthitur fort, duke krijuar kėshtu njė pėrgjigje tė ndryshme nga ajo e njė vagine bosh. Kėto tė dhėna janė tė bazuara nė tė dhėnat vėzhguese laboratorike tė ēiftit...

Singer i jep prioritet orgazmės sė pėrfituar nga stimulimi vulvar, qė ėshtė e ngjashme me atė qė ėshtė pėrshkruar nga Masters dhe Johnson. Ky tip nuk ndryshon nga lloji i stimulit qė e provokon. Orgazma uterine mendohet se pėrfshin stimulimin e nervave abdominalė (tė barkut) dhe lėvizjet e pėrsėritura tė uterusit. Kjo orgazėm mund tė pėrftohet nga penetrimi i thellė i penisit nė vaginė. Ky lloj ėshtė pėrshkruar nga Kinsey, etj. Orgazma e pėrzier, e llojit tė tretė, ėshtė kombinim i tipit vulvar me atė uterin.
Pra duhet tė kombinohen faktorė fizikė dhe psikologjikė pėr tė dhėnė lloje tė ndryshme orgazmash. Nėse orgazma e pėrzier ėshtė e vėrtetė, ka tė ngjarė qė vetėm orgazma klitoriale provokohet nga masturbimi ose stimulimi oral, kurse orgazma uterine nga penetrimi i penisit. Duhet theksuar se shumė burra dhe shumė gra reagojnė me kėnaqėsi seksuale tė konsiderueshme dhe mė tė shprehur ndaj orgazmave qė pėrfitohen nga masturbimi ose stimulimi oral (gojor, me gjuhė) sesa ato tė provokuara nga koitusi.

Masters dhe Johnson konstatuan se orgazma femėrore qė matet nėpėrmjet fuqisė sė kontraksioneve muskulore ėshtė fiziologjikisht mė e shprehur kur ajo shkaktohet nga masturbimi i partnerit sesa nga koitusi. Megjithatė, duhet theksuar se fuqia nuk ėshtė tregues i sigurt i matjes sė kėnaqėsisė. Femrat ka raste qė manifestojnė shenja dhe simptoma eksitimi pa i perceptuar ato si ndjesi dhe, nė disa raste, burrat kanė ereksione tė papėlqyeshme. Shumė persona parapėlqejnė pėrfshirjen e tė gjithė trupit dhe tė pėrvojės psikologjike gjatė koitusit, megjithėse fuqia e kontraksioneve mund tė jetė mė pak e shprehur nė mat jet qė janė kryer. Disa gra qė rrallė arrijnė nė orgazėm ose nuk e arrijnė asnjėherė, ato kėnaqen nga kryerja e koitusit dhe me marrėdhėniet seksuale midis tyre.

Disa individė nuk e preferojnė orgazmėn nėse ajo karakterizohet me manifestime aktesh tė pavullnetshme dhe me humbje tė kontrollit tė sjelljes.
Femrat qė kanė orgazma tė shumta, zakonisht nuk arrijnė numėr tė madh kulmesh kėnaqėsie, por ndihen deri-diku tė kėnaqura nė pak kohė edhe vetėm njė numėr i vogėl grash dėshirojnė 5 orgazma ose mė tepėr, sepse ėshtė njė praktikė seksuale shumė e lodhshme.
Nga praktika ėshtė konstatuar se njė numėr i konsiderueshėm grash nuk arrijnė ose nuk pėrfitojnė orgazma dhe njė nė shtatė femra ka orgazma tė shumta. Femrat paraqesin kulmin e shpeshtėsi nė sė manifestimit dhe tė pėrfitimi t tė orgazmave nė vitet 30-40.

Kur njė femėr ėshtė e ndėrgjegjshme dhe pėrgjegjėse pėr tė pėrfituar orgazmėn e saj, ajo nuk ka pse tė bėjė fajtor partnerin seksual pėr mospėrfitimin e orgazmės sė saj ose tė ndihet krenare pėr pėrfitimin e saj. Problemet e seksualitetit njerėzor dhe orgazma janė tė diskutueshme. Supozohet qė nėse orgazma ėshtė e dėshirueshme, ēdo partner duhet tė preokupohet edhe tė angazhohet plotėsisht pėr tė. Pėr tė hyrė dhe kryer marrėdhėnie seksuale detyrimisht duhet qė njė nga partnerėt tė tregohet mė aktiv dhe tė realizojė plotėsisht dėshirėn e vet.

Disa kėrkues theksojnė se anorgazma femėrore do tė varet mė tepėr nga jeta e femrės qė ndikon nė kohėn e momentin aktual, nė zhvillimin dhe nivelin e shprehjes sė dėshirės seksuale, sesa nė procedurat e realizimit tė teknikave tė koitusit, tė pėrdorura nga partneri i saj apo edhe nga gjerėsia hapėsinore dhe sipėrfaqėsore e veprimeve paraprake qė pėrdoren para kryerjes sė koitusit.

Veprimet e ndryshme dhe tė zgjatura erotike mund tė lehtėsojnė arritjen e orgazmės dhe tė rrisin nivelin klinik tė shprehjes sė saj, pėr shumė femra. Rrallė mund tė ndodhė qė individėt tė kenė ndryshime madhore nė nivelin e arritjes sė kėnaqėsisė seksuale, si edhe nė kohėn e shfaqjes sė fazave tė veprimtarisė e tė pėrgjigjes seksuale. Njė partner mund tė pėlqejė njė fazė eksitimi tė zgjatur, tė tjerėt dėshirojnė njė kohėzgjatje mė tė shkurtėr eksitimi, ndėrsa ka persona qė dėshirojnė njė arritje orgazme tė shpejtuar dhe mund tė ketė persona qė kėnaqen me njė fazė rezolutive tė zgjatur.



Orgazma ėshtė e njėkohshme kur ajo arrihet nga tė dy partnerėt nė tė njėjtėn kohė. Por duhet theksuar se disa autoritete dhe disa ēifte nuk e shohin orgazmėn e njėkohshme si tė rėndėsishme. Ata vlerėsojnė si tė rėndėsishme qė ēdo partner tė pėrfitojė kėnaqėsinė nė kohėn qė mund ta arrijė ai/ajo, duke e mbėshtetur kėtė nė ndryshimet midis sjelljes sė meshkujve dhe femrave, gjatė arritjes dhe pėrfitimit tė orgazmės.

Shumė gra dėshirojnė penetrimin e thellė tė penisit nė vaginė, stimulimin klitorial (direkt ose indirekt) dhe mbajtjen brenda e thellė, pa lėvizur, tė penisit nė vaginė. Sidoqoftė, shumica e meshkujve e ndėrpresin penetrimin e thellė vaginal tė penisit dhe bėjnė lėvizje pompuese shumė tė ngadalshme tė penisit nė vaginė. Kėto veprime dhe dėshira duken si kontradiktore. Mund tė thuhet se shumica e njerėzve arrijnė tė pėrfitojnė kėnaqėsinė seksuale mė tė madhe, nga orgazma qė partnerėt nuk i realizojnė nė mėnyrė tė njėkohshme. Ēdo partner mundohet t'i ofrojė tjetrit kėnaqėsinė gjatė kulmit tė orgazmės. Secili partner ka mėnyrėn e vet tė arritjes sė orgazmės. Duhet theksuar se shumė persona arrijnė kėnaqėsinė seksuale, orgazmėn, mė tepėr dhe kryesisht kur realizojnė arritjen dhe manifestimin e orgazmės nga partneri tjetėr.

Vėmendje e veēantė u duhet kushtuar aspekteve somatike dhe psikologjike tė reagimeve seksuale. Ndėrkohė qė mjeku konsulton njė pacient me probleme seksuale, duhet tė marrė nė konsideratė dhe tė ketė parasysh se limitet e ndryshimeve tė aftėsive dhe tė reagimeve seksuale janė tė konsiderueshme, se qėllimi i kryerjes sė marrėdhėnieve seksuale ėshtė arritja dhe pėrmbushja e pėrfitimit tė kėnaqėsisė sė plotė seksuale dhe nuk ka rėndėsi se ēfarė modeli do tė pėrdoret pėr kryerjen e marrėdhėnieve seksuale, as edhe pėr mėnyrėn e pranueshme ose tė papėlqyeshme tė mėnyrės sė realizimit edhe funksionimit tė marrėdhėnieve seksuale.


Burrelsja
ViP Nė B'SH ☆
☆ ViP Nė B'SH ☆

<b>Shteti</b> Shteti : Shqipėria
<b>Gjinia</b> Gjinia : Female
<b>Antarėsimi</b> Antarėsimi : 21/02/2013
<b>Nr i postimeve</b> Nr i postimeve : 1418
<b>Pikėt</b> Pikėt : 2783
<b>Votat</b> Votat : 21

Buzqeshje Re: Orgazma femėrore nga kėnaqėsia, nė ngazėllim

Mesazh nga Burrelsja prej 23/2/2013, 09:05

aahahaaaahhahaahaahahaaaahaaaaaa ca teme me lot kam qesh kur e kam lexuuu

    Ora ėshtė 27/4/2017, 15:00