Ja 10 fakte interesante qė nuk i dinit pėr Krishtlindjet!

Share
avatar
LePuRuShJa
♫ Stafi Administrues ♫
♫ Stafi Administrues ♫

<b>Shteti</b> Shteti : Europė
<b>Gjinia</b> Gjinia : Female
<b>Antarėsimi</b> Antarėsimi : 11/09/2007
<b>Nr i postimeve</b> Nr i postimeve : 122973
<b>Pikėt</b> Pikėt : 261009
<b>Votat</b> Votat : 311
<b>Titulli Preferuar</b> Titulli Preferuar : E pėrse mos tė tė Dua?! - Kur diēka e vogėl nga Ti, sjell Ndjenja tė pafundme tek Unė!

Buzqeshje Ja 10 fakte interesante qė nuk i dinit pėr Krishtlindjet!

Mesazh nga LePuRuShJa prej 27/12/2012, 18:24



Krishtlindja festohet nė tė gjithė botėn nga besimtarėt e krishterė, si dita e lindjes sė Krishtit. Kur ju jeni duke blerė dhe mė pas dhuruar dhuratat pėr Krishtlindje me miqtė dhe familjarėt, mendojmė edhe shumė fakte qė ne nuk i dimė pėr kėtė festė kaq tė veēantė dhe qė celebrohet nė tė gjithė botėn. Mė poshtė janė 10 fakte tė botuara nga revista “Time”, si gjėra tė veēanta tė ndodhura nė tė gjithė botėn rreth Krishtlindjeve qė shumė njerėz nuk i dinė. Kėto fakte interesante fillojnė nga data e Krishtlindjeve. Pasi nė kundėrshtim me besimin popullor, Bibla nuk e pėrmend nė tė vėrtetė njė datė specifike pėr lindjen e Jezusit. Nė fakt, historianėt besojnė se ai ka gjasa tė ketė lindur nė pranverė, kėshtu lidhet me pėrshkrimin e Biblės pėr barinjtė qė dėrguan kafshėt. Por nė shekullin e katėrt, kur Kisha Katolike vendosi qė tė njohin lindjen e Jezusit si njė festė zyrtare, Papa Julius ka zgjedhur 25 dhjetorin si datėn e njohur botėrisht pėr festėn “Lindja e Krishtit”. Kjo datė ka ndodhur qė tė pėrkojė me festivalin pagan tė njohur si Saturnalia, dhe duhet tė ketė qenė njė rastėsi e pastėr. Gjatė Krishtlindjeve ka pushuar edhe lufta pėr tė festuar. Ju do mėsoni se ēfarė reklamon kapela e krishtlindjeve? Kėto dhe shumė fakte tė tjera interesante.

1. Gėzuar Krishtlindjen tė gjithėve
Nė kundėrshtim me besimin popullor, Bibla nuk e pėrmend nė tė vėrtetė njė datė specifike pėr lindjen e Jezusit. Nė fakt, historianėt besojnė se ai ka gjasa tė ketė lindur nė pranverė, kėshtu lidhet me pėrshkrimin e Biblės pėr barinjtė qė dėrguan kafshėt. Por nė shekullin e katėrt, kur Kisha Katolike vendosi qė tė njohin lindjen e Jezusit si njė festė zyrtare, Papa Julius ka zgjedhur 25 dhjetorin si datėn e njohur botėrisht pėr festėn “Lindja e Krishtit”. Kjo datė ka ndodhur qė tė pėrkojė me festivalin pagan tė njohur si Saturnalia, dhe duhet tė ketė qenė njė rastėsi e pastėr.


2. Pushon lufta nė Krishtlindje
Pesė muaj gjatė Luftės sė Parė Botėrore, trupat kaluan pėrmes frontit perėndimor dhe morėn njė pushim nga lufta nė prag tė Krishtlindjeve pėr tė kėnduar kėngė festive pėr njėri-tjetrin nėpėr fushėbeteja. Mėngjesin e ardhshėm, ushtarėt gjermanė dolėn nga llogoret dhe filluan t’i afrohen trupave aleate, duke thirrur ndėrkohė “Gėzuar Krishtlindjet” nė anglisht. Fatmirėsisht, kjo nuk ishte njė mashtrim, dhjetėra luftėtarė britanike dolėn pėr tė pėrshėndetur ata dhe tokėn duart, shkėmbyen disa cigare edhe si dhurata. Mė vonė i ashtuquajturi “armėpushim i Krishtlindjeve tė vitit 1914″, ishte njė nga shembujt e fundit tė kalorėsisė tė kohės sė luftės.

3. Krishtlindja e 101 tė dehurve
Autori mė i njohur pėr krijimin ‘Kalorėsit pa kokė’ ka krijuar gjithashtu edhe imazhin dhe portretin e Santa Claus duke fluturuar me slitė. Nė 1819 serinė e tij me tregime tė shkurtra, “Libri me skica i Geoffrey Crayon” i linduri nė Nju Jork, Washington Irving, pėrshkroi njė ėndėrr nė tė cilėn Santa Claus fluturoi nė tė gjithė qiellin nė njė kamionēinė tė papeshė. Tregimet popullore u bėnė kėshtu pjellė e njė ringjallje tė festės sė Krishtlindjeve nė tė gjitha Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, dhe madje edhe Charles Dickens ka thėnė se ka merita e frymėzimi qė i ka sjellė Washington Irving, nė tregimin e tij klasik “A Christmas Carol”.

4. Ēfarė reklamon kapela e krishtlindjeve
Si lepuri energjik, Dreri Rudolph hundėkuqi ka qanė nė fillimet e tij si njė mashtrim nė reklama. Njė shkrimtar i quajtur Robert L. May sė pari ka krijuar nė vitin 1939 njė pėrshtatje tė Krishtlindjeve pėr tė tėrhequr blerėsit nė supermarketin Montgomery Ward. Frosty, njeriu prej bore dhe tubi e tij i famshėm me koēan misri nuk mund tė shpėtojė nga kthetrat e industrisė sė reklamės ose, njė pėrpunues uiski nė 1890 ka pėrdorur njė Frosty tė ngjashėm pėr vitrinat e llojeve krejtėsisht tė ndryshme, pėr tė mbushur me gėzim pushimet. Ndalimi i kėtij veprimi pėrfundoi, kur duhanpirėsi prej dėbore u pėrdor edhe nė reklama pėr alkoolin, duke u paraqitur nė posterat pėr Miller Beer, Jack Daniel’s, Ballantine Ale etj.

5. Festat larg nė njė grazhd
Qė nga Depresioni i Madh, Rockettes kanė ndarė Radio City Music Hall live edhe nė fermat e kafshėve, nga devetė, te fermat pėr gomarė dhe tė deleve, duke bėrė njė pėr tė pėrjetuar njė lindje tė pėrvitshme tė Krishtit, duke i bėrė festėn e Krishtlindjeve sa mė spektakolare. Por bota e pa pėr herė tė parė kėtė lindje nė vendlindjen e saj qė nga viti 1224, kur St Francis nga Assisi ka rikrijuar lindjen e Jezusit pėr t’ia shpjeguar gjatė pushimeve pasuesve tė tij. Gjatė kėsaj shfaqje tė parė, s’tė jep asnjė kleēkė ėshtė pėrdorur gjithashtu si njė altar pėr tė festuar Krishtlindjet nė masė.

6. O Tannenbaum!
Edhe para ardhjes sė Krishterimit, gjermanėt kanė dekoruar drurėt me gjelbėrim tė pėrjetshėm pėr tė shndritur rrugėt e errėta dhe ditėt e zymta gjatė solsticit tė dimrit. Pėr herė tė parė “pema e Krishtlindjeve”, u shfaq nė Strasburg nė shekullin e 17-tė dhe ėshtė pėrhapur mė pas nė Pensilvani nė vitet 1820 me ardhjen e emigrantėve gjermanė. Kur mbretėresha Viktoria u martua me Princin Albert tė Gjermanisė mė 1840, ai solli traditėn e pemės sė Krishtlindjeve edhe nė Angli. Tetė vjet mė vonė, gazeta e parė amerikane botoi njė foto tė pemės mbretėrore tė Krishtlindjeve dhe amerikanėt jashtė Pensilvanisė e kanė ndjekur menjėherė kėtė shembull.

7. Kuriozitetet pėr Krishtlindjet nė NASA
Nė vitin 1965, dy astronautėt nė rrugėn e tyre tė kthimit pėrsėri nė orbitė dalluan diēka nė hapėsirė, tė cilėn nuk mundėn ta identifikonin. Furishėm, ata humbėn misionin e kontrollit. Pas disa minutash heshtje tė tensionuara, inxhinierėt nė Cape Canaveral filluan tė dėgjonin tinguj si gėrvishtje tė zbehta tė ndjekura nga njė interpretim harmonikė e “Jingle Bells”. Kjo situatė ishte krijuar nga askush tjetėr pėrveēse dy astronautėt “e ēmendur”. Burrat i dhuruan mė vonė kėto tinguj harmonikė dhe kambanat nė Muzeun Kombėtar tė Hapėsirės dhe Komunikacionit Ajror nė Uashington DC, ku tani ulen pėrballė tyre dhe i shohin.

8. “Feliz Navidad” nė tė gjithė botėn
Traditat e Krishtlindjeve ndryshojnė nga kultura nė kulturė. Finlandezėt shpesh vizitojnė saunat nė prag tė Krishtlindjeve, ndėrsa portugezėt mbajnė njė festė nė ditėn e Krishtlindjeve pėr jetėn dhe vdekjen (vendet shtesė janė vendosur pėr shpirtrat e vdekur). Nė Greqi, disa besojnė se Goblins janė quajtur “kallikantzeri” duke iu drejtuar 12 ditėve tė egra tė Krishtlindjeve, dhe shumica e grekėve nuk kėmbejnė dhurata derri mė 1 janar, Ditėn e Shėn Basillit. Nė sajė tė vendndodhjes sė saj gjeografike, Australianėt dhe banorėt e New Zealander festojnė Krishtlindjet nė plazh. Spanja, ndėrkohė, pret shorteun mė tė madh nė botė.


9. “Mė puth mua, jam kelt”
Sipas keltikėve dhe legjendės gjermanike tė Teuktonikėve, veshtulli ėshtė magjik, dhe ajo mund tė shėrojė plagėt, mund tė shtojė rastet e fertilitetit si atij mashkullor, ashtu dhe atij femėror. Gjithashtu masa veshtullore sjell fat tė mirė dhe largojnė shpirtrat e kėqij. Tradita e puthjes nėn veshtull nuk kishte filluar ende deri nė shartimin e epokės viktoriane, njė origjinė e habitshme dhe surprizuese e dhėnė veprime bajate dhe sjellje seksuale shtypėse nė tė njėjtėn kohė. Nė tė vėrtetė, aktualisht nuk ėshtė shumė befasuese nė tė gjitha kėto fakte.


10. Krishtlindjet nė koloni
Nga viti 1659 deri nė vitin 1681, tregon sė njė frymė e pushimeve nė Boston mund t’ju kushtonte njė gjobė mė shumė se rreth pesė dinarė. Kjo ishte e drejtė, festa e Krishtlindjeve duhet tė kthehej nė festė tė paligjshme. Ėshtė disi e habitshme duke ditur se disa nga tė njėjtat mendime tė puritanistėve krijuan grumbullin e parė amerikan nė 1607, ku zgjodhėn kapiten John Smith nė koloninė Jamestown. Krishtlindja ishte aq i parėndėsishme qė pas Luftės Revolucionare, saqė Kongresi nuk ka marrė ditė pushimi pėr tė festuar festėn, duke vendosur nė vend tė kėsaj qė tė mbajė sesionin e tij tė parė nė ditėn e Krishtlindjeve, 1789. U deshėn gati njė shekull qė Kongresi ta shpallė atė njė festė federale./T.O/



E ke ba rrugė, tu ardhė e tu shku, kur tė dush
E megjithatė s'tė ve faj
Fryma s'merr leje sa herė vjen e ikė.

    Ora ėshtė 15/8/2018, 23:06