Dhuna psikologjike!

Share
avatar
LePuRuShJa
♫ Stafi Administrues ♫
♫ Stafi Administrues ♫

<b>Shteti</b> Shteti : Europė
<b>Gjinia</b> Gjinia : Female
<b>Antarėsimi</b> Antarėsimi : 11/09/2007
<b>Nr i postimeve</b> Nr i postimeve : 122973
<b>Pikėt</b> Pikėt : 261009
<b>Votat</b> Votat : 311
<b>Titulli Preferuar</b> Titulli Preferuar : E pėrse mos tė tė Dua?! - Kur diēka e vogėl nga Ti, sjell Ndjenja tė pafundme tek Unė!

Buzqeshje Dhuna psikologjike!

Mesazh nga LePuRuShJa prej 25/10/2012, 07:44



Dhuna psikologjike ėshtė njė lloj forme abuzimi, ndėrsa dhunuesit shpesh pėrpiqen shumė pėr t’i mbajtur viktimat e tyre nė heshtje, duke pėrdorur si kėrcėnim masat disiplinore, heqjen nga puna, gjoba, ulje rroge etj.

Dhuna psikologjike ėshtė shfaqja e njė sjelljeje tė vazhdueshme armiqėsore, shpesh nėpėrmjet pėrdorimit tė kritikave tė pajustifikuara, fajėsimit etj., megjithatė dhuna ndryshon nga ngacmimi ose sulmi, pasi kėto tė fundit ndodhin gjatė njė incidenti tė vetėm ose nga njė numėr i vogėl incidentesh, tė cilat cilėsohen nga tė gjithė si ngacmim ose sulm.

Dhuna psikologjike ėshtė shfaqja e njė sjelljeje tė vazhdueshme armiqėsore, shpesh nėpėrmjet pėrdorimit tė kritikave tė pajustifikuara, fajėsimit etj.

Dhuna ndryshon nga ngacmimi ose sulmi, pasi kėto tė fundit ndodhin gjatė njė incidenti tė vetėm ose nga njė numėr i vogėl incidentesh, tė cilat cilėsohen nga tė gjithė si ngacmim ose sulm. Ndėrsa dhuna psikologjike ėshtė grumbullimi i shumė incidenteve tė vogla gjatė njė periudhe tė gjatė kohore. Ēdo incident duket si i parėndėsishėm kur analizohet i veēuar ose jashtė situatės, duke mos dhėnė kėshtu idenė e keqbėrjes. Rrjedhimisht nuk pėrbėn arsye pėr dėnim.

Dhuna psikologjike ėshtė njė lloj forme abuzimi, ndėrsa dhunuesit shpesh pėrpiqen shumė pėr t’i mbajtur viktimat e tyre nė heshtje, duke pėrdorur si kėrcėnim masat disiplinore, heqjen nga puna, gjoba, ulje rroge etj. Dhunuesit i frikėsohen shumė daljes nė shesh tė paaftėsisė apo dhėnies sė llogarisė pėr veprimet e tyre. Kjo ka kuptim nėse mban parasysh faktin se dhuna bėhet pikėrisht pėr tė fshehur paaftėsinė. Njerėzit qė dhunojnė, janė me tė vėrtetė tė paaftė.

Dhuna psikologjike ėshtė shfaqja e njė sjelljeje tė vazhdueshme armiqėsore, shpesh nėpėrmjet pėrdorimit tė kritikave tė pajustifikuara, fajėsimit etj., megjithatė dhuna ndryshon nga ngacmimi ose sulmi, pasi kėto tė fundit ndodhin gjatė njė incidenti tė vetėm ose nga njė numėr i vogėl incidentesh, tė cilat cilėsohen nga tė gjithė si ngacmim ose sulm. Ndėrsa dhuna psikologjike ėshtė grumbullimi i shumė incidenteve tė vogla gjatė njė periudhe tė gjatė kohore.

Ēdo incident duket si i parėndėsishėm kur analizohet i veēuar ose jashtė situatės, duke mos dhėnė kėshtu idenė e keqbėrjes. Rrjedhimisht nuk pėrbėn arsye pėr dėnim. Ndėrkohė, pėr kėtė problem janė bėrė dhe studime tė shumta, ndėr tė cilat kryeson njė studim qė po bėn bujė dhe qė ka tė bėjė me torturat fizike te tė burgosurit tė cilat japin po tė njėjtat pasoja afatgjata siē jep njė pėrdhunim apo keqtrajtim fizik.

Edhe format mė tė padėmshme tė presionit, si izolimi, cilėsohen aty si tė ngjashme me torturat e dhunimet fizike, shkruan dr. Basoglu dhe kolegėt e tij nė revistėn e specializuar qė merret me probleme tė psikologjisė e psikiatrisė “Archives of General Psychiatry”. “Njė ndryshim mes torturės dhe trajtimit poshtėrues nuk ėshtė vetėm i pavlerė, por edhe i rrezikshėm”, – komenton ndėr tė tjera pėr revistėn nė fjalė psikologu Steven Milesm, profesor nė Universitetin e Minnesota-s.

Edhe nė pasojat afatgjata psikike, shkencėtarėt nuk kanė gjetur asnjė ndryshim thelbėsor mes torturės fizike e asaj psikologjike. Para sė gjithash, prishja apo ndėrhyrja nė ritmin e ciklin normal tė njė njeriu, siē ėshtė izolimi nga jeta e pėrditshme, pengimi i mundėsive qė njė person tė pėrfitojė lirisht nga mundėsitė qė i jep jeta apo kėrcėnimet, ka pasur tė njėjtat pasoja ashtu sikurse kanė viktimat e njė dhunimi apo abuzimi fizik. Tė prekurit vuajnė me vite tė tėra nėn efektet e ashtuquajtura “shqetėsime post-traumatike”: tmerri, ankthi, rikthimi i kujtimeve nga e kaluara e hidhur apo shqetėsimet gjatė gjumit. Tė gjitha kėto bėjnė pjesė nė pėrditshmėrinė e jetėve tė tyre. Edhe dhimbjet fizike nė trupin e tyre, paniku apo humbja e ndėrgjegjes mund tė dalin nė pah aty.

Rezultatet e reja, tė pėrftuara nga ky studim, do tė sjellin disi pėshtjellim nė shpjegimin e rrezikshmėrisė, nė ato kategori njerėzish qė gjenden nė frontin e luftės kundėr terrorizmit pėr shembull e qė e shohin torturėn psikologjike si njė mjet me pasoja, gjithsesi shumė mė tė lehta sesa tortura fizike, kur marrin nė pyetje tė dyshuarit gjatė seancave tė hetimit.

Sigurisht qė dr. Basoglu shpjegon, duke na demonstruar rezultatet e testimeve tė tij, se ekipi i tij nuk ka dashur tė pėrfshijė nė kėtė test fėmijėt, por ka pėrmendur disa aspekte tė studimit qė tė ēojnė nė kėtė pėrfundim. “Ata mekanizma psikikė qė ēojnė te tė rriturit nė trauma tė vazhdueshme, mund tė ndodhin ngjashmėrishty te fėmijėt”, – thotė ai.

Ka shumė dėshmi pėr kėtė, tė sjella nga grupe tė tjera kėrkimore. Kėto forma tė ‘mbingarkesės psikologjike‘ ēojnė 30-50 pėr qind tė fėmijėve nė dėmtime afatgjata konjitive e psikiatrike”. Ndėrkohė, sipas psikologėve, deri tani dy problemet me dhunėn psikologjike janė: Dhunuesit rrallė vihen para pėrgjegjėsisė, madje ata pėrkrahen, duke u mbrojtur, mbėshtetur ose duke u rritur nė detyrė dhe se dhunuesit dhunojnė, pasi ata janė dhunuar vetė nė fėmijėri. Nga ana tjetėr, disa dhunues dytėsorė mund tė dhunohen vetė pėr shkak tė trysnisė sė madhe qė ushtrohet mbi ta, megjithatė, dhuna kryesore psikologjike medoemos qė buron prej diku. Nė shumicėn e rasteve ajo fillon me praninė e njė dhunuesi periodik. Sjellja e dhunshme e kėtij individi pėrhapet edhe tek tė tjerėt, njėsoj si kanceri. /ikub/



E ke ba rrugė, tu ardhė e tu shku, kur tė dush
E megjithatė s'tė ve faj
Fryma s'merr leje sa herė vjen e ikė.

    Ora ėshtė 10/12/2018, 09:30