Disa vende duhen vizituar shumė shpejt, ja plazhet nė rrezik zhdukjeje!

Share
avatar
LePuRuShJa
♫ Stafi Administrues ♫
♫ Stafi Administrues ♫

<b>Shteti</b> Shteti : Europė
<b>Gjinia</b> Gjinia : Female
<b>Antarėsimi</b> Antarėsimi : 11/09/2007
<b>Nr i postimeve</b> Nr i postimeve : 122973
<b>Pikėt</b> Pikėt : 261009
<b>Votat</b> Votat : 311
<b>Titulli Preferuar</b> Titulli Preferuar : E pėrse mos tė tė Dua?! - Kur diēka e vogėl nga Ti, sjell Ndjenja tė pafundme tek Unė!

Buzqeshje Disa vende duhen vizituar shumė shpejt, ja plazhet nė rrezik zhdukjeje!

Mesazh nga LePuRuShJa prej 27/9/2012, 19:08



Disa plazhe nė botė qė mund t’i vizitoni, shumė shpejt do t’i shikoni vetėm nė foto. Kjo pasi mendohet se do tė jenė zhdukur, ndoshta qė verėn e ardhshme.Ndoshta janė dėmtuar aq shumė sa kjo tė ndodhė; ndoshta njė hotel kolosal ėshtė duke u ndėrtuar ku dunat e rėrės u pėrdorėn pėr tė; ndoshta ka qenė derdhur njė njollė nafte…!Nė shumė plazhe rreth botės kėto po bėhen realitet, ndaj kėto copėza parajse mbi tokė duhen vizituar. E nėse ngrohja globale do tė vazhdojė, Pengesa e Madhe Koralore do te zhduket brenda vitit 2030.Por nuk eshte vetem kjo mrekullia natyrore ne rrezik. Mė poshtė do tė gjeni gjashtė destinacionet e plazhit nė tė gjithė botėn nė rrezik pėr t’u zhdukur pėrgjithmonė pėr shkak tė forcave tė tilla si erozioni, ndotja, rritja e nivelit tė detit, etj.

Ishujt Maldive

Kombi mė i pasur me pengesa koralore dhe peshq ėshtė nė rrezik zhdukjeje; peshku Napoleon, apo peshkaqeni Leopard mund tė humbasė njehere e pergjithmone. Me plazhe me pamje pothuajse kartolinė, shkėmbinj nėnujorė koral tė mrekullueshėm dhe disa nga vendpushimet mė luksoze nė botė, Maldivet janė njė destinacion ku duhet shkuar tė paktėn njė herė nė jetė. Por jeta e kėtij ishulli tė mrekullueshėm nė Oqeanin Indian mund tė shkurtohet nė mėnyrė drastike pėr shkak tė nivelit tė detit, veē nėse pjesa tjetėr e botės do tė veprojė nė mėnyrė tė menjėhershme pėr tė frenuar ngrohjen globale.

Me njė lartėsi mesatare prej vetėm katėr kėmbė, sipas modeleve tė disa shkencėtarėve, Maldive mund tė zhytet nėn ujė deri nė fund tė shekullit. Gjeologėt bregdetarė besojnė se ishujt, tė cilat janė tė pėrbėrė kryesisht nga korale, mund tė rigjenerohet shumė mė shpejt ndėrsa niveli i ujit rritet dhe se veprimi i valėve mund tė ndėrtojė ishujt. Por njė tjetėr simptomė e ngrohjes globale, rritja e temperaturave tė oqeanit pengon rritjen e koraleve dhe disa banorė tė Maldivive duket se janė pėrgatitur qė presin pėr tė patur kėtė shans. President Mohamed Nasheed ka kėrkuar qė Maldive tė bėhet vendi i parė me karbon neutral nė 2020, nga ndėrtimi i fermave tė erės pėr tė mbuluar 40 % tė kėrkesave pėr energji; duke instaluar 5 milion metra katrore panele diellore, riciklimin e mbeturinave bujqėsore si pleh, si dhe duke i kėrkuar investitorėve tė huaj tė blejnė kreditet e karbonit. Pėrpjekje tė tilla mund tė jenė, por ata nuk kanė gjasa pėr tė frenuar valėn. Kėshtu Nasheed ėshtė gjithashtu nė kėrkim pėr njė atdhe tė ri nė rast se e gjithė popullsia ėshtė e detyruar tė zhvendoset.

Goa, India

Pavarėsisht qė ka njė vijė bregdetare qė shtrihet mbi 4300 kilometra, India tėrheq vizitorėt e huaj pėr plazhet e saj tė bukura, aq sa dhe pėr tempujt dhe pallatet. Ndoshta kjo shpjegon pse kėto plazhe janė lėnė pas dore; sipas njė raporti nga Banka Aziatike pėr Zhvillim, rreth 25 pėr qind tė bregdetit tė Indisė pėrballet me “erozion serioz”, i shkaktuar nga niveli nė rritje i detit, si marrja e dunave tė rėrės pėr ndėrtimin e qindra porteve tė reja.

Goa, ish koloni portugeze u kthye nė destinacion turistik dhe ndoshta kėtu mund tė jetė dhe problemi mė i dukshėm: vija bregdetare shtetėrore 63 km e gjatė ėshtė e gėrryer dhe disa plazhe kanė humbur pothuajs 65 kėmbė tokė vitet e fundit. Matanhy Saldana, aktivist civil dhe ish-ministri i turizmit tė Goas, pėrmend shkaqe tė shumta, duke pėrfshirė edhe ndėrtimin e njė porti masiv detar dhe shkatėrrimin e vegjetacionit pėrgjatė bregut. Nė plazh popullor Candolim, njė anije qė u braktis pasi ngeci nė rėrė, nė qershor 2000 ėshtė duke vepruar si njė bankinė gjigande, duke tėrhequr rėrė larg nga bregu. Kohėt e fundit shteti apeloi pėr financime-ndihme pėr projekte kundėr erozionit, por aktivistėt thonė se zhvillimi i Goas ėshtė duke marrė pėrparėsi mbi ēėshtjet ekologjike.

Phu Quoc, Vietnam

Phu Quoc, njė ishull tropikal nė brigjet jugore tė Vietnamit, nė Gjirin e Tajlandės, ėshtė 220 kilometra katrorė me plazhe tė zbrazur me rėrė tė bardhė, rrugė tė pashtruara dhe shtėpi tė thjeshta njėkatėshe pėr vizitorėt. Vizitorėt e huaj qė kanė qenė atje thonė se ėshtė e kundėrta e vendeve si Phuket dhe “Phuket i ardhshėm” ėshtė pikėrisht ajo qė qeveria vietnamese shpreson se do tė bėhet Phu Quoc.

Njė masterplan i zbuluar nga kryeministri Dung Nguyen Tan nė maj 2010 parashikon njė qendėr turizmi tė klasit botėror me njė aeroport ndėrkombėtar, porte, kazinotė, biznes dhe qendėr biznesi dhe shtatė milionė turistė qė parashikohen nė 2030. Kjo ėshtė krejt njė ndryshim nga 162.000 vizitorėve qė ishullin e vizituan nė tetė muajt e parė tė vitit 2009. Qeveria kėmbėngul se zhvillimi i qėndrueshėm dhe ruajtja e mjedist janė pjesė e planit. Megjithatė, zėrat thonė se ka ende shanse qė sihulli tė mbetet i paprishur. Por vija prej 12 milje e parajsės, e njohur si Bai Truong, ka parė tashmė disa ndėrprerje konkrete me ndėrtimin e hoteleve pėrgjatė fasadės sė cative tė shtėpive njėkateshė.

Dunat Saugatuck, Michigan

Saugatuck ėshtė vetėm 90 km me anije nga Ēikago, por njė vizite nė qytetin turistik ėshtė si njė hap prapa nė kohė. Nė mesin e sharmit tė tij dallohen shumė plazhe nga dunat e rralla tė ujėrave tė ėmbla tė formuar nga dallgėt e liqenit Michigan. “Tani pėr tani, ju mund tė shihni dunat si evropianėt i panė 200 vjet mė parė”, thotė David Swan, president i Aleancės pėr Dunat Bregdetare Saugatuck. Por ato mund tė jenė nė rrezik, pėr shkak tė njė propozimi pėr parcelė plazhi jashtė portave tė Parkut shtetėror tė Dunave Saugatuck.

Ndėrsa zhvilluesi i saj pohon se ruajtja e kulturės lokale dhe ekologjisė janė prioritete, kritikėt pretendojnė se plani pėr tė ndėrtuar rreth 30 shtėpi, njė fushė golfi, njė marinė 66 rrėshqitėse dhe njė hotel tė vogėl shėnon njė ndryshim drastik. Ndėr shqetėsimet janė kulla nėntė-katėshe e hotelit qė do tė ndryshojė pėrgjithmonė njė peizazh qė ka tėrhequr artistėt nė shekuj, ndėrsa ndėrtimi do tė dėmtojė ekologjinė e brishtė e dunave me lartėsi rreth 200 metra. Ligjet vendore ndalojnė propozimet pėr ndryshime, por zhvilluesi i saj ka ngritur njė seri padish pėr t’i ndryshuar ato. Nė pėrgjigje, banorėt e Saugatuck votuan pėr tė rritur taksat pėr njė fond pėe mbrojtje ligjore. Ndėrkohė, Trusti Kombėtar pėr Ruajtjen Historike pėrfshiu Dunat e Saugatuck nė 2010 nė listėn e vendeve mė tė rrezikuara historike tė vendit dhe zhvilluesi i ka kėrcėnuar t’i padisė pėr shpifje. Pjesa mė e madhe e bregut mbetet e mbrojtur, duke pėrfshirė Beach Oval, shtrirje mė tė njohur tė saj, si dhe njė parcelė ngjitur qė zhvilluesi ia shiti pėrsėri komunės dhe shtetit pėr t’a ruajtur. Por pjesa tjetėr e bregdetit dhe e ardhmja e qytetit mbeten nė balancė.

Maroku

Ju do tė mendoni se njė vend me shtetėtira si Maroku ka rėrė mjaftueshėm pėr tė gjithė. Por disa ndjejnė nevojėn pėr tė marrė rėrė nga plazhet e Atlantikut tė Marokut, duke kėrcėnuar dunat. Kujdesi bregdetare, njė organizatė mjedisore me bazė nė SHBA, qė avokon pėr plazhet e botės, ka gjetur operacionet minerare destruktive tė rėrės nė mbi 30 vende, si nė Kamboxhia, Xhamajka dhe Australi. Por bashkėthemeluesja, Olaf Guerrand-Hermes, beson se situata ėshtė mė e keqe nė Marok, ku qindra kilometra janė minuar pėr dekada, veēanėrisht pėrgjatė bregdetit tė Atlantikut qė shtrihet nė mes tė Tangier dhe Casablancės. Jashtė qyteteve tė vogla bregdetare tė Larache dhe Kenitra, pėr shembull, dunat kanė qenė tė kėrcėnuara plotėsisht. Qeveria ka pėrcaktuar Larache si njė objektiv pėr zhvillimin turistike tė mėdha, por largimi i rėrės nė shkallė tė gjerė nga plazhet e bėn tė papėrshtatshme pėr turizėm. Ajo gjithashtu rrėnon zonat pėr ushqimin e breshkave dhe zonat pėr zogjtė e detit dhe pėrkeqėson problemet e erozionit duke hequr mbrojtjen e natyrės ndaj stuhive.

Njė prej ekosistemeve koralore me origjinale ne bote mban ne gjirin e vet peshq te madhesive dhe llojeve nga me te ndryshmet. Por kjo mrekulli ka pesuar deme te medha ne vitin 1998 me nje humbje prej 50 perqind te koraleve tė saj ne shume zona.

Shtrati i lumit ne Kongo

Pyjet tropikale atje prodhojne 40 perqind te oksigjenit te botes dhe sherbejne si nje mjet jetesor ushqimi, bimesh mjekesore dhe mineralesh. Sipas OKB-se, nese nuk merren masa urgjente dy te tretat e pyjeve do te zhduken brenda vitit 2040.

Deti i Vdekur

Eshte pika me e ulet e Tokes dhe ka dhjete here me shume kripe se sa te gjithe ujerat e tjera detare neper bote. Po ashtu ky det ka minerale terapeutike. Ne 40 vitet e fundit Deti i Vdekur eshte reduktuar ne nje te treten e tij dhe niveli eshte ulur 80 kembe.

Everglades

Kjo toke e lagesht, gjithsej 2.5 milione hektare, qe gjendet ne Florida, rrezikon te demtohet seriozisht per shkak te ndotjes prej fermave, mesymjes se kafsheve dhe zhvillimit te pakontrolluar.

Madagaskar

Me shume se 80 perqind e Flores dhe faunes se Madagaskar nuk gjendet ne asnje vend tjeter te botes, fale miliona viteve izolim ne Oqeanin Indian. Por nese nuk behet asgje per te shpetuar ishullin e katert me te madh ne bote, atehere pyjet e tij do te zhduken brenda 35 vjetesh.

Polet

Fenomenet natyrale me unike dhe sugjestionuese, ajsberget, aurorat dhe kafshet e rralla si pinguinet, arinjte polare dhe balenat gjenden ne keto pika te globit. Por Woods Hole Oceanographic Institute njofton se 80 perqind e popullsise se pinguinit perandor ne Antarktide do te zhduket nese ngrohja globale do te vazhdoje me keto ritme.

Parku Rajasthan-Ranthambore

Zona indiane eshte nje prej vendeve me te mira ne bote per te pare tigrat. Popullsia boterore e tigrave ka rene ne 3200 lloje e pjesa me e madhe e tyre jeton ne Indi. Nese nuk do te merren masa te menjehershme felini i madh mund te zhduket brenda pak dhjetevjecareve.

Pylli i Tahumanu

Ne kete zone te Peruse jetojne papagaj dhe krijesa te tjera ne rrezik zhdukje si per shembull armadilet gjigante, gatopardet apo xhaguaret. Ky pyll i magjishem ne zonen e quajtur Nena e Zotit eshte ne rrezik zhdukjeje per shkak te prerjes ilegale te pemeve.

Shtrati i lumit Yangtze

Krijesat ekzotike si pandat gjigante, delet e kaltra gjenden ne kete zone. Por ndertimi i diges Three Gorges me vlere 24 miliarde dollare duket se do te kete nje impakt negativ per ujerat dhe boten e kafsheve atje.



E ke ba rrugė, tu ardhė e tu shku, kur tė dush
E megjithatė s'tė ve faj
Fryma s'merr leje sa herė vjen e ikė.

    Ora ėshtė 18/9/2018, 23:08